ŽINIŲ BUVEINĖ
REGYKLOS 2026 – Žinių erdvė: nuo mitinių regėjimų iki gamtos kronikų
Šiemet REGYKLOS 2026 lankytojų laukia gili ir turininga paskaitų bei kino programa, kviečianti pasinerti į mūsų krašto istoriją, mitologiją bei gamtos pajautą. Atskiroje festivalio erdvėje susitiks praeities išmintis, mokslinės įžvalgos ir gyva tapatybės pajauta. Šių metų paskaitų ir kino ciklas suburia platų būrį išskirtinių savo sričių žinovų, kurie dalinsis sukauptomis įžvalgomis apie baltų kultūrą, gamtosaugą ir dvasines paieškas.
Programos raktas: Pažinimo gelmė
Penktadienio vakarą pradėsime nuo paslapčių – pristatysime mitinės „Kurono“ šventyklos regėjimus ir atradimus Rusnės saloje bei kviesime susipažinti su Kuršių marių žuvimis ir jų tyrimai. Taip pat pakalbėsime, kaip atpažinti tikrai natūralias buveines.
Šeštadienis bus skirtas giliai tapatybės ir gamtos pajautos paieškai. Mąstysime apie Vydūno dvasinį palikimą bei nagrinėsime Pamario tapatybės ženklus. Įsigilinsime į krašto kultūros istoriją. Praversime mitinio baltų pasaulėvaizdžio duris bei pažvelgsime į aplinką per ekosofinę prieigą. Dienos programą vainikuos diskusija apie žmogaus, baltiškos kultūros ir gamtos santykio svarbą.
Sekmadienį nuo pat aušros ne tik gilinsimės į Nemuno deltos gamtines vertybes, buveinių ir ekosistemų sandarą bei jų reikšmę mūsų aplinkai, bet ir susipažinsime su gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu lietuvininkų juostų raštuose. Pasvarstysime kodėl Mažoji Lietuva gali būti trijų kultūrų tėvynė
Kai paskaitas pakeis vakaro sutemos, „Žinių erdvę“ užpildys vaizdai. Programos ašis – „Sengirės kino kronikos“, lydėsiančios žiūrovus penktadienio ir šeštadienio naktimis. Ekrane išvysite kūrinius, vedančius į ūksmingiausias girių erdves.
:::::::::: VIII.22 – KETVIRTADIENIS ::::::::::
PASKAITŲ DALYVIAI
Žilvinas Kačiuška, Aiste Račaityte
Žinių erdvės paskaitų ir kino programos pristaymas Žinių erdvės moderatorius Žilvinas Kačiuška ir kino kritikė ir filmų programos kuratorė Aistė Račaitytė.
Buveinės, kaip gyvas Lietuvos ir Nemuno deltos kraštovaizdžio paveldas - Danas Augutis
Ne visa, ką vadiname gamta, iš tiesų yra natūralu – dauguma mūsų kraštovaizdžio jau seniai pakeista žmogaus. Pranešime kalbėsime, kaip atpažinti tikrai natūralias buveines – nuo Nemuno deltos pelkių ir salpų iki senų miškų – ir kodėl jos yra vienos svarbiausių, bet retėjančių vietų šalyje. Gamtosaugos ekspertas Danas Augutis papasakos , kaip šios vietos formavo kraštovaizdį, ir kaip jas galima atpažinti, saugoti ir tvarkyti taip, kad jos išliktų gyvos.
"Kuršių mariose minima buvus paslaptinga "Kurono" šventykla, jos regėjimai ir atradimai 2002 metais - Liutauras Balsys
Simonas Daukantas savo knygoje "Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių" mini Rusnės saloje, buvus Kurono Šventyklos, Perkūnkalve vadinama: "... jau dešimtame amžiuje žemaičių žinyčia saloj Rusnėj yra didžiai garsi, i kurią, sako krikščionių kunigas, vienuoliktame amžiuje gyvenąs, tvino svietas nuo visų kraštų teirautis ir jautotis savo reikaluose, ne vien netikėliai ir pagonys, bet ir patys krikščionys grekonys, beje gudai ir biskajai. Raštai senovės stigavoja, jog būk kartagionys, arba penai, norėdami su žemaičiais prekioti gintarais, kurie senovėj į auksą lyginami buvo, atėję per 100 metų pirm gimimo Kristaus jūromis pagal į Nemuno upės įtaką ir tenai saloj Rusnėj būk įkūrę žinyčią ir pavedę ją į globą savo prekės dievo, Kuronu, arba Kronu vadinamo, nuo kurio ilgainiui ir pačią upę Nemuną Kronu pramine, kuri senovės raštuose visados nuo prašaleičių tuo vardu yra vadinama. Toje žinyčioje amžina ugnis rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko, regis, ir pačią salą, kaipo šventą vietą, kurioje ugnis rusėjo, Rusne yra pramine, o patį kraštą Parusniu, gyventojus, tenai gyvenančius, parusiais, arba parusėnais. Paskui atėję teutonų vokiečiai į tą kraštą žemaičių krikštyti tą žinyčią metuose 1250 sugriovė ir akmenį, ant kurio buvo įrašyti metai jos įkūrimo, būk nusiuntę popiežiui Inocentui III į Rymą". Minimos šventyklos paslapčių atskleidimas
Kuršių marių žuvys ir jų tyrimai + praktins užsiėmimas - Dr. Vytautas Rakauskas; Dr. Žilvinas Pūtys
Pranešimo metu bus apžvelgta žuvų tyrimų istorija Kuršių mariose nuo jų pirmųjų išlikusių aprašymų iki šių dienų (XIX – XXI a.). Taip pat bus priminta Ventės hidrobiologinės stoties istorija nuo jos įkūrimo (1947 metai) iki šių dienų. Taip pat kalbėsime apie Kuršių marias kaip vieną unikaliausių Baltijos jūros lagūnų ypatingą dėmesį sutelkdami jos žuvų įvairovei, jos tyrimams ir žvejybos istorijai. Galiausiai bus aptariami XXI amžiaus iššūkiai Kuršių marių žuvų išteklių apsaugai bei tradicinei pamario krašto verslinei žvejybai.
Klaipėdos krašto istorijos ženklai - Doc. dr Silva Pocytė
Klaipėdos kraštas išsiskiria kitokia istorine, kultūrine, religine praeitimi nei likę 4 Lietuvos etnografiniai regionai. Išlikę krašto praeities ženklai dėlioja pasakojimą, kuriame persipina daugiakalbė, daugiatautė istorija ir žmonių likimai. Juos lemtingai pakeitė Antrojo pasaulinio karo pabaiga, žymėjusi visiškai naują politinį ir demografinį Klaipėdos krašto istorijos puslapį.
Pamario tapatumo simbolių kalba - Denisas Nikitenka
Mažosios Lietuvos etnografinis regionas – vis dar mažai pažįstamas, paslaptingas bei intriguojantis. Mitologizuotas Kuršių marių arealo kultūrinis kraštovaizdis – tarsi vizitinė kortelė, kuri reprezentuoja šį kraštą. Plokščiadugnės burvaltės, jų vėtrungės, mįslingieji antkapiniai paminklai krikštai bei žvejo sodybos žirgeliai, lėkiai – bene ryškiausi simboliai, pasakojantys apie praeitį, aktualūs dabartyje. Paskaitos metu nersime į gilius šių simbolių kilmės, daugiasluoksnės istorijos bei semiotikos vandenis.
Paukščių ženklinimas siųstuvais ir migracijos keliai - Vytautas Eigirdas
Ornitologas Vytautas Eigirdas gyvenantis Ventės rage kasmet sužieduoja dešimtis tūkstančių paukščių. Jo paskaitoje ne tik sužinosime apie paukščių kasdienybės stebėjimo ypatumus, bet ir pamatysime kokie yra jų migracijos keliai ir skirtingi ženklinimo būdai.
Dvi gamtos: kodėl žmonės nesutaria dėl gamtosaugos - Dr. Mantas-Antanas Davidavičius
Kai žiūrime į gamtą, ar tikrai matome tą patį? Ši paskaita atskleis dvi skirtingas gamtos vizijas, kurios formavo mūsų santykį su aplinka ir nuolat lemia nesutarimus dėl jos saugojimo. Įtampoje tarp gamtos kaip šventovės ir gamtos kaip valdomos sistemos plėtojasi pasakojimas apie skirtingus būdus regėti ir saugoti gamtą. Galbūt konfliktas slypi ne gamtoje, o mūsų žvilgsnyje į ją?
Vydūno Regykla: vizijos nuo žemės iki begalybės - Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė
Pranešime tyrinėsime Vydūno vaizduotę, jos formas ir turinį. Vydūnas, kaip ir M. K. Čiurlionis, sukūrė savitą pasaulį, kuriame greta tikrovės, gamtos, formas įgauna ir veikia dvasios, sielos būtybės (pvz., Vydūno sukurtu vardu Daiva yra pavadinta tautos siela, tautos dvasia; Tautvyda yra tas, kuris keliauja per šimtmečius ir išvysta tautą, tėvynę, kt. personažai). Susipažinsime su Vydūno kūriniuose veikiančia spalvų kalba ir archajiškos lietuvių kalbos skambesiu. Pavyzdžių ieškosime Vydūno dramos kūriniuose, istoriosofiniame veikale Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių ir santykių.
Pelkės Mažojoje Lietuvoje – gamtos ir žmogaus ryšys laiko tėkmėje" + ekskursija - Dr. Jūratė Sindžikaitė ir Žydrūnas Sinkevičius
Paskaita „Pelkės Mažojoje Lietuvoje – gamtos ir žmogaus ryšys laiko tėkmėje“ kvies pažvelgti į pelkes kaip į neatsiejamą Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalį. Bus pasakojama apie pelkių reikšmę gamtai, žmonių gyvenimo būdui, tradicijoms ir ūkiui, apie senąjį žmogaus santykį su šlapiomis žemėmis bei tai, kaip jis keitėsi bėgant laikui. Taip pat bus aptariama pelkių svarba šiandien – biologinei įvairovei, klimatui ir krašto tapatybei.
Pasaulis tarp sausumos ir jūros - Doc. dr. Ričardas Skorupskas
Tai kur gyvename ir dabar veikiame kažkada atrodė neįsivaizduojamai kitaip. Ar įmanoma atskleisti - papasakoti tūkstantmetę pamario kraštovaizdžio raidos istoriją įdomiai, žinant, kad žmogus tame beveik nedalyvavo? Apie tai kaip susiformavo, vystėsi ir ateityje keisis šio unikalaus Lietuvos pakraščio geologinė sandara, reljefas, vandenys, augalija, bandysime atskleisti gyvame pokalbyje su geografu ir kraštotvarkininku Ričardu Skorupsku
Diskusija: Kiek (ne)svarbi gamtojauta lietuviui? - Dr. Dainius Razauskas, Ugnius Liogė, Žymantas Morkvėnas
Diskutuosime apie gamtos ir (baltiškos?) kultūros opozicijos (ne)buvimą bei šiuolaikinio žmogaus (o gal lietuvio?) santykį su šiais diskursais.
Nemuno deltos gamtinės vertybės - " Žymantas Morkvėnas"
Derlingomis Nemuno deltos pievomis naudojasi tiek ūkininkai, tiek kiti vietos gyventojai – paukščiai, vabzdžiai, gyvūnai. Paskaitoje Baltijos aplinkos forumo direktorius ir gamtininkas Žymantas Morkvėnas kvies pasvarstyt, kurių gi teisė jomis naudotis yra pirmesnė? O gal apie tai net neverta kalbėti, nes visi gina savus interesus ir mums visiems geriau vertėtų bandyti taikiai sugyventi bei naudotis tos bendrystės kuriama abipuse nauda
Gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis lietuvininkų juostų raštuose: pavidalų ir simbolikos bruožai - Dr. Vytautas Tumėnas
Paskaitoje nagrinėjama gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio raiška lietuvininkų juostų raštuose, atskleidžiant jų pavidalų ir simbolikos bruožus. Aptariama juostų ornamentikos įvairovė, tipologija, raida ir įtaka vėlesnei tradicijai, išryškinant formų bei ženklų sąsajas su ypatingu aplinkos suvokimu ir pasaulėžiūra. Lietuvininkų juostų raštuose ryškėja pajūrio ir pamario kraštovaizdžiui būdingi bruožai: dėmesys vandeniui, augalijai, ropliams ir kelrodėms žvaigždėms. Ypatingas dėmesys skiriamas šimtaraščių juostų raštams: jie lyginami su gretimų regionų tradicijomis, aptariant sąsajas ne tik su Lietuvos, bet ir su Latvijos bei Švedijos kultūra. Susisteminti juostų raštų duomenys leidžia analizuoti vyraujančius simbolius, jų semantiką ir vietinį savitumą, kartu išryškinant platesnį kultūrinį, gamtinį bei pasaulėžiūrinį kontekstą.
Mažoji Lietuva: trijų kultūrų tėvynė - Aušra Feser
Mažoji, arba Prūsijos Lietuva, – visai kitokia nei mums įprasta Didžioji Lietuva. Skaitydama šio krašto istorijas, keliaudama po jį ir klausydamasi buvusių vietos gyventojų prisiminimų, čia atradau savo sielos tėvynę. Daugiau kaip penkis šimtmečius Kuršių nerijoje ir pamaryje kartu gyveno žmonės, atkeliavę iš Kuršo, Lietuvos ir Prūsijos. Iš skirtingų kalbų, tikėjimų ir papročių gimė unikali kultūra, ir savitas gyvenimo būdas.1944-ųjų rudenį ramybės pasaulis buvo sunaikintas vos per kelias dienas. Tačiau kultūros negalima ištrinti taip lengvai. Smėlis užpustė kaimus, vėjas išnešiojo vardus, tačiau krašto dvasia liko – kraštovaizdyje, žmonių atmintyje, senose fotografijose, dainose ir istorijose. Šis pasakojimas – apie prarastą, bet atmintyje gyvą Trijų kultūrų tėvynę, kurios pėdsakus galime atrasti ir šiandien.
KINAS
„Regyklos“ kino programa, rodoma abu festivalio vakarus nuo 19:30 iki 03:00 val. „Žinių buveinėje", bus kuruojama dviem kryptimis. Pirmoje dalyje pristatysime ryškiausius kino ir aplinkosaugos edukacijos projekto „Sengirės kinas“ filmus apie gamtą ir žmogaus santykį su ja. Kiekvieną filmą lydės lietuvių mokslininko(-ės) ar aplinkosaugos eksperto(-ės) vaizdo pristatymas. Antroji programos dalis bus skirta pamario ir Neringos regiono kultūros bei žmonių reprezentacijai Lietuvos kino kūrėjų dokumentiniuose ir vaidybiniuose filmuose. Čia atsiskleis tikros ir išgalvotos vietos žmonių istorijos, tapatybės, kasdienybės ritmai, kultūrinė atmintis bei skirtingais laikotarpiais kintantis regiono veidas. Jums norime parodyti tiek daug filmų, kad sengirės filmus teko paskirstyti į dvi erdves ir juos galėsite išvysti Žinių buveinė bei Gamtos mokykloje. Programos filmus parinko kino kritikė ir kuratorė Aistė Račaitytė.