ŽINIŲ BUVEINĖ

REGYKLOS 2026 – Žinių erdvė: nuo mitinių regėjimų iki gamtos kronikų

Šiemet REGYKLOS 2026 lankytojų laukia gili ir turininga paskaitų bei kino programa, kviečianti pasinerti į mūsų krašto istoriją, mitologiją bei gamtos pajautą. Atskiroje festivalio erdvėje susitiks praeities išmintis, mokslinės įžvalgos ir gyva tapatybės pajauta. Šių metų paskaitų ir kino ciklas suburia platų būrį išskirtinių savo sričių žinovų, kurie dalinsis sukauptomis įžvalgomis apie baltų kultūrą, gamtosaugą ir dvasines paieškas.

Programos raktas: Pažinimo gelmė

Penktadienio vakarą pradėsime nuo paslapčių – pristatysime mitinės „Kurono“ šventyklos regėjimus ir atradimus Rusnės saloje bei kviesime susipažinti su festivalio teritorijoje veikiančia gamtos laboratorija.

Šeštadienis bus skirtas giliai tapatybės ir gamtos pajautos paieškai. Kalbėsime apie Vydūno dvasinį palikimą bei nagrinėsime Pamario tapatybės ženklus. Pasigilinsime į krašto kultūros istoriją ir apžvelgsime profesoriaus Tado Ivanausko asmenybę bei jo nuopelnus Lietuvos gamtai. Taip pat praversime mitinio baltų pasaulėvaizdžio duris bei pažvelgsime į aplinką per ekosofinę prieigą.

Sekmadienį nuo pat aušros gilinsimės į Nemuno deltos gamtines vertybes, buveinių ir ekosistemų sandarą bei jų reikšmę mūsų aplinkai. O programą vainikuos diskusija apie žmogaus, baltiškos kultūros ir gamtos santykio svarbą.

Kai paskaitas pakeis vakaro sutemos, „Žinių erdvę“ užpildys vaizdai. Programos ašis – „Sengirės kino kronikos“, lydėsiančios žiūrovus penktadienio ir šeštadienio naktimis. Ekrane išvysite kūrinius, vedančius į ūksmingiausias girių erdves.

Skelbiame pirmuosius paskaitų dalyvius

"Kuršių mariose minima buvus paslaptinga "Kurono" šventykla, jos regėjimai ir atradimai 2002 metais - Liutauras Balsys

Simonas Daukantas savo knygoje "Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių" mini Rusnės saloje, buvus Kurono Šventyklos, Perkūnkalve vadinama: "... jau dešimtame amžiuje žemaičių žinyčia saloj Rusnėj yra didžiai garsi, i kurią, sako krikščionių kunigas, vienuoliktame amžiuje gyvenąs, tvino svietas nuo visų kraštų teirautis ir jautotis savo reikaluose, ne vien netikėliai ir pagonys, bet ir patys krikščionys grekonys, beje gudai ir biskajai. Raštai senovės stigavoja, jog būk kartagionys, arba penai, norėdami su žemaičiais prekioti gintarais, kurie senovėj į auksą lyginami buvo, atėję per 100 metų pirm gimimo Kristaus jūromis pagal į Nemuno upės įtaką ir tenai saloj Rusnėj būk įkūrę žinyčią ir pavedę ją į globą savo prekės dievo, Kuronu, arba Kronu vadinamo, nuo kurio ilgainiui ir pačią upę Nemuną Kronu pramine, kuri senovės raštuose visados nuo prašaleičių tuo vardu yra vadinama. Toje žinyčioje amžina ugnis rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko, regis, ir pačią salą, kaipo šventą vietą, kurioje ugnis rusėjo, Rusne yra pramine, o patį kraštą Parusniu, gyventojus, tenai gyvenančius, parusiais, arba parusėnais. Paskui atėję teutonų vokiečiai į tą kraštą žemaičių krikštyti tą žinyčią metuose 1250 sugriovė ir akmenį, ant kurio buvo įrašyti metai jos įkūrimo, būk nusiuntę popiežiui Inocentui III į Rymą". Minimos šventyklos paslapčių atskleidimas

Dvi gamtos: kodėl žmonės nesutaria dėl gamtosaugos - Dr. Mantas-Antanas Davidavičius

Kai žiūrime į gamtą, ar tikrai matome tą patį? Ši paskaita atskleis dvi skirtingas gamtos vizijas, kurios formavo mūsų santykį su aplinka ir nuolat lemia nesutarimus dėl jos saugojimo. Įtampoje tarp gamtos kaip šventovės ir gamtos kaip valdomos sistemos plėtojasi pasakojimas apie skirtingus būdus regėti ir saugoti gamtą. Galbūt konfliktas slypi ne gamtoje, o mūsų žvilgsnyje į ją?

Vydūno Regykla: vizijos nuo žemės iki begalybės - Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė

Pranešime tyrinėsime Vydūno vaizduotę, jos formas ir turinį. Vydūnas, kaip ir M. K. Čiurlionis, sukūrė savitą pasaulį, kuriame greta tikrovės, gamtos, formas įgauna ir veikia dvasios, sielos būtybės (pvz., Vydūno sukurtu vardu Daiva yra pavadinta tautos siela, tautos dvasia; Tautvyda yra tas, kuris keliauja per šimtmečius ir išvysta tautą, tėvynę, kt. personažai). Susipažinsime su Vydūno kūriniuose veikiančia spalvų kalba ir archajiškos lietuvių kalbos skambesiu. Pavyzdžių ieškosime Vydūno dramos kūriniuose, istoriosofiniame veikale Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių ir santykių.

Gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis lietuvininkų juostų raštuose: pavidalų ir simbolikos bruožai - Dr. Vytautas Tumėnas

Paskaitoje nagrinėjama gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio raiška lietuvininkų juostų raštuose, atskleidžiant jų pavidalų ir simbolikos bruožus. Aptariama juostų ornamentikos įvairovė, tipologija, raida ir įtaka vėlesnei tradicijai, išryškinant formų bei ženklų sąsajas su ypatingu aplinkos suvokimu ir pasaulėžiūra. Lietuvininkų juostų raštuose ryškėja pajūrio ir pamario kraštovaizdžiui būdingi bruožai: dėmesys vandeniui, augalijai, ropliams ir kelrodėms žvaigždėms. Ypatingas dėmesys skiriamas šimtaraščių juostų raštams: jie lyginami su gretimų regionų tradicijomis, aptariant sąsajas ne tik su Lietuvos, bet ir su Latvijos bei Švedijos kultūra. Susisteminti juostų raštų duomenys leidžia analizuoti vyraujančius simbolius, jų semantiką ir vietinį savitumą, kartu išryškinant platesnį kultūrinį, gamtinį bei pasaulėžiūrinį kontekstą.

Pamario tapatumo simbolių kalba - Denisas Nikitenka

Mažosios Lietuvos etnografinis regionas – vis dar mažai pažįstamas, paslaptingas bei intriguojantis. Mitologizuotas Kuršių marių arealo kultūrinis kraštovaizdis – tarsi vizitinė kortelė, kuri reprezentuoja šį kraštą. Plokščiadugnės burvaltės, jų vėtrungės, mįslingieji antkapiniai paminklai krikštai bei žvejo sodybos žirgeliai, lėkiai – bene ryškiausi simboliai, pasakojantys apie praeitį, aktualūs dabartyje. Paskaitos metu nersime į gilius šių simbolių kilmės, daugiasluoksnės istorijos bei semiotikos vandenis.

Dok.filmas „Laisvės švyturiai. Lietuva" - Tomas Jačionis

Lietuvos švyturių laisvei – 33: autentiškų kranto šviesų virsmas ir Fresnelio lęšių spindulių atgimimas laisvės horizontuose. Prisiliesime prie tūkstančius gyvybių jūrose išsaugojusių Fresnelio lęšių spindulių, kurie iš naujo atgimsta kaip pažadas neprarasti laisvės ir šviesos kelio. Filmą pristato ir apie (ne)pamirštamų švyturių svarbą kalbės inžinierius, švyturių entuziastas ir tyrėjas Tomas Jačionis.

Kuršių marių žuvys ir jų tyrimai + praktins užsiėmimas - Dr. Vytautas Rakauskas; Dr. Žilvinas Pūtys

Pranešimo metu bus apžvelgta žuvų tyrimų istorija Kuršių mariose nuo jų pirmųjų išlikusių aprašymų iki šių dienų (XIX – XXI a.). Taip pat bus priminta Ventės hidrobiologinės stoties istorija nuo jos įkūrimo (1947 metai) iki šių dienų. Taip pat kalbėsime apie Kuršių marias kaip vieną unikaliausių Baltijos jūros lagūnų ypatingą dėmesį sutelkdami jos žuvų įvairovei, jos tyrimams ir žvejybos istorijai. Galiausiai bus aptariami XXI amžiaus iššūkiai Kuršių marių žuvų išteklių apsaugai bei tradicinei pamario krašto verslinei žvejybai.

Pelkės Mažojoje Lietuvoje – gamtos ir žmogaus ryšys laiko tėkmėje" + ekskursija - Dr. Jūratė Sindžikaitė ir Žydrūnas Sinkevičius

Paskaita „Pelkės Mažojoje Lietuvoje – gamtos ir žmogaus ryšys laiko tėkmėje“ kvies pažvelgti į pelkes kaip į neatsiejamą Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalį. Bus pasakojama apie pelkių reikšmę gamtai, žmonių gyvenimo būdui, tradicijoms ir ūkiui, apie senąjį žmogaus santykį su šlapiomis žemėmis bei tai, kaip jis keitėsi bėgant laikui. Taip pat bus aptariama pelkių svarba šiandien – biologinei įvairovei, klimatui ir krašto tapatybei.

KINAS

„Regyklos“ kino programa, rodoma abu festivalio vakarus nuo 21:00 iki 02:00 val. "Žinių buveinėje", bus kuruojama dviem kryptimis. Pirmoje dalyje pristatysime ryškiausius kino ir aplinkosaugos edukacijos projekto „Sengirės kinas“ filmus apie gamtą ir žmogaus santykį su ja. Kiekvieną filmą lydės lietuvių mokslininko(-ės) ar aplinkosaugos eksperto(-ės) vaizdo pristatymas. Antroji programos dalis bus skirta pamario ir Neringos regiono kultūros bei žmonių reprezentacijai Lietuvos kino kūrėjų dokumentiniuose ir vaidybiniuose filmuose. Čia atsiskleis tikros ir išgalvotos vietos žmonių istorijos, tapatybės, kasdienybės ritmai, kultūrinė atmintis bei skirtingais laikotarpiais kintantis regiono veidas. Programos filmus parinks kino kritikė ir kuratorė Aistė Račaitytė. Detalus repertuaras bus paskelbtas artėjant festivaliui